Istorija

Piratai (lot. pirat, gr. peirates, nuo žodžio peiraomei ‘ieškoti nuotykių ir laimės jūroje’) yra plėšikai, puolantys laivus jūrose bei atakuojantys taikinius, esančius krante, siekiant užgrobti krovinį. Greičiausiai žodis piratas (peirato) pirmą kartą buvo paminėtas romėnų istoriko Polibijaus, apie 140 m. pr. m. e.

Žodis „piratas“ plačiai pradėtas vartoti tik XVIII a. Įvairiais laikais, priklausomai nuo šalies, nuo užimamų pareigų piratai buvo vadinami įvairiais vardais: viduramžiais piratai buvo vadinami korsarais (corsaire), Prancūzijoje piratai buvo vadinami filibusteriais arba flibustjerais (filibustiers), Anglijoje – bukanieriais arba bukanjerais (buccaneers). Kartais vyriausybė duodavo teisę piratams atstovauti jų šalį kare. Paprasčiausia būdavo duoti privatiems jūrininkams licenciją, kad šie galėtų pulti priešų laivus. Tokie piratai buvo vadinami kaperiais (ang. privateer).

Plačiausiai aprašomi ir vaizduojami filmai apie piratų veiklą 1600–1750 m., tai didžiausio piratų aktyvumo metai. Labiausiai minimi ir žinomi Karibų jūros piratai. Karibų piratų era tęsėsi nuo 1560 m. iki 1720 m. Sėkmingiausias laikotarpis piratams buvo nuo 1640 m. iki 1680 m.

Piratų eros pabaiga

Laikui bėgant, piratavimas tapo praktiškai nekontroliuojamas. Piratai užpuldinėdavo ne tik krovininius, bet ir keleivinius bei kitus laivus. Laivai būdavo tiesiog užpuolami, išžudoma įgula ir nuskandinami. Pasibaigus Trisdešimties metų karui, visa armija ir laivynas buvo sutelktas kovai su piratavimu. 1700 m. piratai buvo išstumti iš Karibų, 1710 m. – iš vakarų Afrikos ir Š. Amerikos, 1720 m. iš Indijos vandenyno. Gerai žinomi piratai buvo paskelbti už įstatymo ribų ir jų likučiai išsislapstė po visą pasaulį. Henriui Morganui gavus riterio titulą ir tapus Jamaikos gubernatoriumi, likę gyvi piratai galėjo lengviau atsikvėpti, nes jų persekiojimas buvo nutrauktas.